Niekada neatrodė, kad mobiliųjų telefonų dėklai iš tiesų gali išgelbėti nuo katastrofos. Ir taip pat niekada negalvojau, kad kada nors nupirksiu iPhone. Bet per gimtadienį gavau pingų čekį būtent telefonui nusipirkti. Žmonės sakė, kad jie nori, kad pagaliau ir aš tokį turėčiau, o ne vis dar visada vaikščiočiau su tuo, kuris išvis beveik neveikia senuku. Taigi, taip pas mane atsidūrė išmanusis telefonas. Pirmomis dienomis nemokėjau su juo atsiliepti, vėliau pripratau. Be to, dėkliukas irgi atsirado greitai su manimi. Iš pradžių juokiausi ir sakiau, kad tai nesąmonė, kad tas dėkliukas tikrai nebūtinas, bet paskui pati pamačiau, kaip jis išgelbėjo mano telefoną.
Iškrito iš striukės kišenės
Atbėgusi į darbą pirmiausiai užsukau į tualetą. Ten ne tik susišukavau, nusiprausiau rankas, bet ir nusiėmiau striukę. Tiesiog neatrodė, kad norisi tokį laiką, iki kol nueisiu iki savo kabineto, būti su striuke. Be jos patogiau, nes ne taip karšta. Viršutiniame kišeniuje buvau įsidėjusi telefoną su dėklu. Bėgant iš tualeto akmeniniu koridoriumi link savo kabinetą, striukę laikiau permetusi ant rankos. Ir tada pasigirdo terkšt – ant plytelių tėškėsi viskas, ką turėjau kišeniuje. Tai buvo ir raktai, ir kiti raktai, ir ausinės, ir keli eurai nuriedėjo, ir aišku mano išmanusis telefonas. Laimei, jis buvo dėkle. Smūgis jo baisiai nepaveikė, o štai raktų pakabukas stiklinis – skilo pusiau. Jis buvo vertas vos euro, todėl ne didelis nuostolis. Bet tai rodė, kad grindys tikrai kietos, tad labai gerai, kad dėkliukas apsaugojo.
Kava ir uodas
Kitas kartas buvo pavasarį, kai pas draugę Kaune sėdėjau terasoje. Buvo puikus oras, pagaliau prasidėjo šiltas pavasaris. Sakiau jai, kad tikiuosi greitu metu nepradės skraidyti visokios širšės ir kiti nemalonūs burzgiantys padarai, kurių visada tenka vasarą saugoti. Ir kaip tik tą akimirką link manęs ėmė skristi iš kažkur atsiradęs milžiniškas uodas. Beje, jis turi kažkokį kitą pavadinimą, ir paprastai jie atsigauna tik rugpjūtį. Nežinau, iš kur jis atsirado taip anksti, dar balandžio mėnesį. Aš taip išsigandau, kad kaip panikuojanti damutė pašokau, numesdama ant kelių laikytą laikraštį ir pastumdama staliuką. Sulig tuo pastūmimu išsiliejo visa kava – tiesiai ant teleofono. Tada jis buvo su dėkliuku ir aš spėjau greitai išimti jį iš ten, jis buvo sausas. O dėkliukas didvyriškai atlaikė kavos pliūpsnį.
Parašykite komentarą