|
|
| Pasisveikinimas |
O, klaviatūros mielas barškesy,
Tau ačiū, kad ne veltui bėga dienos.
Žinau - rašyti mokame visi;
Čia kurti dar išmoksime ne vienas...
Kūrybai reikia kantrybės, be jos nieko nepasiekiama. (N. Gogolis)
| |
| Paskutiniai aktyvūs forumo pranešimai |
|
| |
| Žvalgonykas |
 Už miškelio,
Ant kalnelio,
Stovi grybas,
Žvalgonykas
Jisai šypsosi plačiai
Ar suras mane vaikai? |
Parašė ingridzius77 29-07-2010 22:04:22
0 Komentarai | (4 Skaityta)  | |
| Se la vie |
Danguje įskilo asfaltas
viduje sugriuvo dangoraižis
rėksiu bosu
atsilieps altu
atsišauksiu čigonų rapsodija
aš ne girtas
aš vakar gimiau
ir ne durnas
tiktai išprotėjęs |
Parašė Nevanduo 29-07-2010 17:15:10
Skaityti daugiau
1 Komentarai | (11 Skaityta) | |
| (Ne)neigimas |
Kai lemtis vis pakelia kartelę,
Ir jos įveikti jau nebeįstengi,
Nežiūrėk liūdnom akim į kelią –
Juo klasta ir išdavystė žengia.
Viltimi savęs neprievartauki,
Nekliedėk ramybės prošvaistėm:
Nenuplėši veidmainystės kaukės
Ir tiesos aistrų ruletėj neišloši.
Susidėk špagas į dulkantį futliarą,
Nusisiauski Don Kichoto mantiją,
Lemčiai nuoskaudas viršun išarus,
Kad gerėtų nebeliks garantijos. |
Parašė Radasta 29-07-2010 13:23:14
Skaityti daugiau
0 Komentarai | (9 Skaityta) | |
| Išvykimas |
 Išlipęs į peroną apsižvalgiau. Tolumoje išvydau pavandenijusius Saleve kalnagūbrio šlaitus. Paryžiaus aukštuomenės pasilinksminimuose besisukiojantys pažįstami man prasitarė, jog čia rinkdavęsi didikai riestais ūsais. Skrybėliuoti ponai atsiveždavę pernelyg ryškiai išsidažiusias meilužes, akis nuo kaitrios saulės pridengusias balsvais skėtukais. Jos abejingai rūkydavo kandikliuose betabaliuojančias cigaretes, išpūsdamos dūmus sau virš galvos ir kažkaip reikšmingai, prikimusios dūsaudavo. Kalno papėdėje buvo įrengta tuzinas nakvynės namų, o šalimais įsikūrusios gyvenvietės žmonės abejingai reguodavo į naktimis nuaidinčius spigius juoko protrūkius ar iki vėlumos uždegtus žiburius languose. |
Parašė Niekas_Niekur 28-07-2010 20:56:17
Skaityti daugiau
0 Komentarai | (18 Skaityta) | |
| Ak, kur tos ašaros... |
 Vakaras. Vėlyvas rudens vakaras. Šalta,tuščia viduje.Toks šlykštus vienatvės jausmas glūdi giliai širdyje ir niekaip nepaleidžia,noriu verkt išsilieti, neišeina...
Pavydžiai žiuriu į laimingus žmonių veidus. Laimingi jie man tokie visi atrodo,o aš jaučiuosi savanaude... Pavydžiu jų tokių trumpų laimės akimirkų... Bet nieko sau negaliu padėt, pavydžiu pati noriu kažką apsikabint ką...
Man telikę praeities prisiminimai... Žlugdo mane... Sunku... Kur tos ašaros, kurių taip dabar reikia, kur tas jausmas, kai jos viska nuplauna prabėgdamos skruostais? |
Parašė miskune 28-07-2010 19:36:48
Skaityti daugiau
0 Komentarai | (6 Skaityta) | |
| Broliui |
Dangus toks skaidrus, toks žvaigždėtas.
Spingsi danguj pasipūtęs mėnulis.
Šypsosi. Jie ten tokie laimingi,
žinau: ir tu tarp jų...
šypsais... moji... laimingas ir tu...
Skruostu nurieda viena pasiklydusi ašara...
Tuščias miestas, tuščia mūsų gatvė...
Tuščia mano širdis, tuščia siela...
Žvaigždės ir mėnulis juokiasi. jiems gera... |
Parašė miskune 28-07-2010 19:33:26
Skaityti daugiau
0 Komentarai | (7 Skaityta) | |
| Dainelės kaimynės |
Kurgi tu, brangi Suliko?
Dainelių kaimynių sūpynės
be lazerio ir be motoro,
kiek jūsų virš Nemuno pynės,
svajingų, be žodžio nedoro!
Ant sparno malūno prie kelio
sukiojosi čekiškos polkos,
kol mes nuo dolmatų kampelio
pas uolą skubėjome Volgos. |
Parašė Aloyzas Surgailis 28-07-2010 11:50:14
Skaityti daugiau
0 Komentarai | (12 Skaityta) | |
| Pašto dėžutė |
| Nors Marija ir sunkiai vaikščiojo, tačiau dukart per savaitę didvyriškai keliaudavo keletą kilometrų iš savo sodybos į kaimą, nesvarbu – kaitriai šviesdavo saulė ar šėldavo pūga. Eidavo lėtai, pasiramsčiuodama lazda tiesiai per laukus. Būdavo, nutirpsta sniegas, nespėja arimuose pirmos piktžolės išdygti, o senutės išmintas takelis jau iš tolo matosi. Nei vienas ūkininkas nė karto nepasakė jokio blogo žodžio per jų sėjimus, bulvių vagas ar ganyklas keliaujančiai senolei. Nei vienas, kol savo tėvo ūkio nepaveldėjo jaunas vaikinas, vardu Nojus. |
Parašė Rykste 27-07-2010 23:58:39
Skaityti daugiau
0 Komentarai | (11 Skaityta) | |
| Ne meilės, o tavęs man reikėjo! |
Kai leidžiasi saulė, pasidaro baugu...
Kai prarandi draugą ištarti sunku, per skaudu...
Praradęs draugystę, gausi dozę abejonės...
Kiekvienas banalus žodis skirtas žaizdą padariusiam žmogui...
Aistrą ir meilės žodžius skandina širdies dejonės...
Praradus ašarą, nesinori prarasti antros...
Atgavus svajones, reikia nuvyti blogas abejones... |
Parašė Mahalis 27-07-2010 22:02:45
Skaityti daugiau
2 Komentarai | (32 Skaityta) | |
| Apie vandenis |
 Toks skaidrus okeanas, o žuvyčių nėra -
Tik sudrėkęs akmuo ir šlapinasi
Gulbė įmerkusi kojas. |
Parašė A_Burundis 27-07-2010 17:57:31
0 Komentarai | (4 Skaityta) | |
| Tvistas rankinuke |
Šiepias nasrai užtrauktuko zigzagais.
Neįspėję įkanda.
"Pardon" - negirdėjau.
Žvairėdamas drebias vidun viražas.
Netestuotinas.
Pasiųst toli suspėsiu. |
Parašė bedante 27-07-2010 13:25:06
Skaityti daugiau
0 Komentarai | (17 Skaityta) | |
| Puslapis 1 iš 571 |
1 |
2 |
3 |
4 |
> |
>> |
|
|
Fanai lauks kiek reikės, svabu pasitaisytum 
Laukiu nesulaukiu pratęsimo, o kaip nėr, taip nėr ;(
