|
|
O, klaviatūros mielas barškesy,
Tau ačiū, kad ne veltui bėga dienos.
Žinau - rašyti mokame visi;
Čia kurti dar išmoksime ne vienas...
Kūrybai reikia kantrybės, be jos nieko nepasiekiama. (N. Gogolis)
- - -
Dėl abipusės reklamos nuorodomis arba baneriais tarp svetainių kreiptis kurybingas@yahoo.com
- - -
Svetainės taisyklės / Administracija / Svetainės istorija
|
|
|
Paskutinės aktyvios forumo temos |
|
 Rūkas iš paskos, o priekis –
dar neapšviesti takai.
Ir su šunkeliais derėkis,
jei į šalį pasukai.
Vis dažniau planus išardo
aidas, už pečių spurdąs. |
|
Vasaros naktis – paslaptinga ir tyli. Nieko nevyksta, bet mano sieloje verda aistros ir mintys. Galvą persmelkia skausmas, kuris vieną akimirką atrodo nepakeliamas. Aš stoviu prie lango, kaip paskutinis idiotas, ir geriu vaisių arbatą.
Prieš mano akis praplaukia visas gyvenimas, nors pro savo langą matau tik gatvę ir naktinį barą. |
|
Tu esi gaivus vėjelis,
Papūtęs ankstų rytą.
Tu esi malonė,
Nekenčianti puikybės.
Tu esi besąlygiška,
Ir viena,
Labai graži ir miela,
Šviesiaplaukė dama. |
|
Sakykime vieni kitiems žodžius,
Prasmingus ir gražius,
Šiltus ir nuoširdžius.
Sakykime, kol esam dar gyvi,
Mylėkime sakydami su viltimi,
Kad tuoj išgirsim – esam mylimi. |
|
Oi, sodneli, sodneli,
Gied in tavi paukšteliai,
Rainą rytą verpiantys,
Žilą rūką terpiantys.
Klok, Matula, stalali –
Pastiksma Dievulali. |
|
Krintantys lapai
Uždengs kapus senus
Tų, kurie jau niekad
Nepabus.
|
|
Kas gi žino, kas gi jas supras, kai lino
balinto jau sruogos liečia laiką.
Galime įpilti meilės tarsi žalio vyno
ir prigludę pasidžiaugti: žvilgsnis laigo.
|
|
Aš ėjau gyvenimo taku
Ilgai, ir nepastebėjau
Kaip bėgo metai.
Įvykis keitė įvykį,
Nelaimė – nelaimę,
Bet mano galvoje neužgeso
Viltys ir svajonės apie
Amžiną džiaugsmą, harmoniją ir meilę. |
|
„Kai kur kai kas“
Maironis
Ant kalno užsilipusi meldžiau
Ne Dievo ar žolės, tiktai žmogaus.
Vilnijo šiurpulys, ežys teptukais
Gausiai šeimynai namą dailų suko. |
|
Sustingusi verkia tyla,
Kai žodžiai suskamba naktyje...
Beprasmiai žodžiai tyloje
Net aidas jų neatkartoja!
Net paukščiai sparnais nesuplasnoja,
Kai šauksmas skardus
paliečia jausmus... |
|
Kai lietūs Lietuvoj… nelyja
ir šoka kregždės ant dangaus
žydros lelijos. Ieškau gijų,
kad pinčiau tau kažką brangaus,
ko aš - netekęs. Mintys grumias,
klimpsta į prieblandą gama.
Užpildo atilsio gerumas -
prisikelia nauja daina.
|
|
Jau meteorai ietis karštas
per lygį lygų, per duobes,
per visad per ankstyvą karstą
į palikimą taikos best.
Be nepašerto graikų žirgo
(ne po lauramedžiu tupiu) |
|
 Kelionė taksi užtruko ilgiau nei tikėjausi. Nors balandis jau artėjo prie pabaigos, pavasaris pasveikino smagia pūga. Sniegas dribo lyg iš kiauro maišo paversdamas pasaulį baltu košmaru, kurį pagyvindavo taksisto keiksmai. Taksistas keikė viską: sniegą, metrologus, valdžią, savo darbą, vasarines padangas... Keisčiausia, kad įsiklausius į šią tiradą galėjai išgirsti savotišką rimą. Kikendamas pritariamai linksėjau galva į taksisto poeziją. |
|
|
|
Kad rašytum, turi prisijungti..
|
|
Bėda yra tame, kad paspaudžiu "pateikti" ir nieko, o nuotraukos pavadinimas prie laukelio "naršyti" pradingsta. Iš
Tavo eilėraščiai man tokie gražūs... 
