|
|
 Miestelis nedidelis, tad sveikinuosi su visais sutiktais mokytojais. Ne tik su savo, bet ir su tais, kurie mokė bendraamžius paralelinėse klasėse. Tik su viena mokytoja, kurią matydavau gana dažnai, kažkaip prasilenkdavome, mūsų žvilgsniai nesusitikdavo, o ir ypatingo noro prieiti ir pasilabinti niekada nekildavo. Tačiau šiandien sutikau ją knygyne. Rinkosi ar jau pirko kažin ką pasišnekučiuodama su pardavėja. Galbūt būtų buvę kaip ir ankščiau, jei ne mano noras nugalėti savo ambicijas ir galų gale prieiti prie žmogaus, kurio pasąmoningai vengiau daug daug metų. Stengiausi čia pat permąstyti ir galų gale suvokti - ką gi ji man davė gero, ko išmokino? Galbūt vaiko atsiminimus reikėtų bent jau pabandyti įvertinti iš suaugusio žmogaus varpinės. Deja, nieko gero negalėjau prisiminti, tik tai, kad pamokos pradžią gerbiamoji mokytoja panaudodavo visuotiniam klasės apstaugimui. Tikriausiai tokiu būdu bandydavo įvesti tvarką, nuvyti pavienes minteles ir fantazijas, visus priversti klausytis jos vienos. Vėliau įsivyravusioje tyloje klausydavomės jos vienos, ir ji labai įtaigiai mums pasirėkaudama "pasakodavo" apie tai, kad jos vaikai ir giminaičiai Lietuvoje užima aukštus postus ir yra labai labai galingi ir įtakingi. Tuo mus įtikinusi pereidavo prie lietuvių kalbos ir literatūros užduočių nagrinėjimo. Epitetų mums negailėdavo. Ką "gero" sakydavo kietiems neprisimenu, bet mane vadindavo "varna tu, varna". Na, daugiau nieko gero ir nepsiminiau, kad ir kaip norėjau.
Taigi, sakau:
- Labą dieną, mokytoja.
- O kas Jūs toks? - tęsdama kiekvieną žodį (o taip, taip moka kalbėti tik lietuvių kalbos mokytojai), nepatikliai, paklausė mokytoja.
- Aš - Jūsų mokinys.
- O kokia Jūsų pavardė.
- Petraaaitis
- A... ha, ha, taaas, - kiek sutrikusi numykė mokytoja.
Gal prisiminė "varną"? Vai, kaip knietėjo priminti.
Neilgai truko mano pikčdžiugiškas džiūgavimas, nes mokytoja netikėtai atsisuko į pardavėją ir visiškai nekreipdama į mane dėmesio tęsė, taip lėtai kaip moka tik lietuvių kalbos mokytojai:
- Va prieina, užkalbina tokie barzdoti, ir nežinai, kas jie tokie...
Mano padėtis tapo daugiau nei tragikomiška, nutariau nemindžikavęs pasipustyti padus... |
|
#1 |
· 18-03-2009 04:56:11
|
|
|
Turite prisijungti, norėdami parašyti komentarą.
|
|
|
Balsuoti gali tik nariai.
Prašome prisijungti arba užsiregistruoti.
Nėra reitingų.
|
|
|
|
Kad rašytum, turi prisijungti..
|
|
Svetainės vartotojų gimtadienių nėra |
|
